Vyresnio amžiaus vairuotojams automobilis dažnai reiškia kur kas daugiau nei tik susisiekimo priemonę – tai nepriklausomybės, socialinio gyvenimo ir mobilumo garantas. Tačiau bėgant metams ir lėtėjant reakcijai, daugelis senjorų ima intuityviai keisti savo įpročius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kokių savęs ribojimo strategijų griebiasi vyresni vairuotojai, kad kelyje jaustųsi saugūs.
Bėgimas nuo streso: atstumai ir spūsčių vengimas
Vairavimas reikalauja didelės koncentracijos, o amžėjant natūraliai atsiranda naujų iššūkių: sunkiau susikaupti, dalinti dėmesį, sulėtėja reakcijos greitis. Užuot visiškai atsisakę vairavimo, 60 metų ir vyresni vairuotojai dažniausiai pasirenka vadinamąsias „savęs ribojimo“ strategijas.
Tyrimo duomenimis, patys populiariausi apsisaugojimo būdai – laikytis kur kas didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio ir vengti kelionių piko valandomis ar esant intensyviam eismui. O štai greitkelių vyresni vairuotojai baidosi rečiausiai ir lėčiau nei leidžiama taisyklės važiuoja nedažnai.
„Savęs ribojimas vyresnio amžiaus vairuotojui yra būdas išvengti sudėtingų situacijų, kuriose jis jaučiasi nemaloniai, bijo nukentėti pats ar apgadinti automobilį. Šių situacijų vengimas leidžia jiems ir toliau išlikti mobiliems. Žmonės tiesiog atsirenka strategijas, kurios jiems atrodo tinkamiausios“, – pastebi projekto vadovė, VDU docentė dr. Laura Šeibokaitė.
Visgi, mokslininkai išskiria ir kitą grupę – vairuotojus, kurie savęs neriboja visiškai. Prof. dr. Auksės Endriulaitienės teigimu, dažniausiai tai didžiulį stažą turintys asmenys, prie vairo sėdantys kasdien, todėl jų pasitikėjimas savo jėgomis išlieka itin aukštas.
Moterys atsargesnės, vyrai linkę rizikuoti
Tyrimas atskleidė ir ryškius lyčių skirtumus. Pasirodo, moterys kur kas dažniau ir anksčiau nei vyrai pradeda riboti savo vairavimo įpročius. Jos dažniausiai atsisako sėsti prie vairo naktį, esant slidžiai kelio dangai ar spūstims.
VDU jaunasis mokslininkas Tadas Vadvilavičius tai aiškina didesniu moterų pastabumu savo gebėjimams: „Supratusios, jog kažko padaryti nebepavyksta, moterys dažniau ieško alternatyvų, pavyzdžiui, paprašo, kad jas nuvežtų kažkas kitas.“ Tuo tarpu vyrai tas pačias situacijas vertina kaip mažiau pavojingas ir dažniau ryžtasi rizikuoti. Mokslininkų teigimu, ši tendencija atspindi pasaulinę statistiką.
Ar vengdami iššūkių neprarandame įgūdžių?
Nors intuityvus vengimas važiuoti per lietų ar naktį skamba kaip protingas sprendimas, pasaulio mokslininkai dėl to vis dar ginčijasi.
Vieni ekspertai tikina, kad vairuojant tik idealiomis sąlygomis drastiškai sumažėja eismo įvykių rizika. Kiti perspėja apie paslėptą pavojų: vengiant sudėtingesnio eismo, nyksta vairavimo įgūdžiai. Jei tokiam vairuotojui staiga teks atsidurti neplanuotai sunkioje situacijoje (pavyzdžiui, kelyje netikėtai prasidėjus liūčiai), jis gali būti tam visiškai nepasiruošęs.
VDU tyrėjų patarimas vyresniems vairuotojams: Treniruokite vairavimo įgūdžius ir sėskite prie vairo kuo dažniau, kol tai atrodo saugu. Ribokite važiavimą tik pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Taip pat labai svarbu nenumoti rankos į aplinkinių pastabas – jei jūsų artimieji vis dažniau išreiškia susirūpinimą jūsų vairavimo stiliumi, tai yra rimtas signalas suklusti ir kritiškai įvertinti savo galimybes kelyje.
FAKTAI IR SKAIČIAI: Vyresnių vairuotojų tyrimas
Tyrimo objektas: 60 m. ir vyresnių vairuotojų savęs ribojimo strategijos kelyje.
Dažniausi ribojimai: Didesnio atstumo laikymasis, vengimas vairuoti piko valandomis.
Rečiausiai vengiama: Važiavimo greitkeliu ir važiavimo mažesniu nei leistina greičiu.
Lyčių skirtumai: Moterys dažniau vengia vairuoti slidžiame kelyje, naktį ir per spūstis; vyrai labiau pasitiki savo jėgomis ir rizikuoja.
Tyrimo autoriai: VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų komanda (projektas „SilverDriver“).
