Magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vidutinis metinis eismo intensyvumas kai kuriuose ruožuose viršija net 30 tūkst. automobilių. Statistikos duomenimis, šiame kelyje fiksuojamas didžiausias transporto srautas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigęs pirmasis ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcijos etapas ne tik sutrumpino kelionių tarp Vilniaus ir Kauno laiką, bet ir užtikrino, kad vairuotojai kelyje galėtų jaustis saugiai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, rekonstrukcija magistralėje Vilnius–Kaunas buvo reikalinga todėl, nes šis kelio ruožas yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniam susisiekimui.
„Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą, šiame kelio ruože buvo būtina įgyvendinti inovatyvias, saugias eismo organizavimo priemones, kurios sudarytų galimybes padidinti leistiną greitį iki 130 km/h. Tai reiškia, kad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno galima įveikti greičiau, tačiau atkreipiame dėmesį, kad visada reikia rinktis saugų važiavimo greitį, ir ne didesnis greitis yra svarbiausias kriterijus. Svarbiausia tai, kad po rekonstrukcijos šiuo kelio ruožu važiuoti yra saugiau ir patogiau“, – sako jis.
Praėjusiais metais ruožui Vilnius–Kaunas buvo suteikta automagistralės kategorija, leistinas maksimalus greitis vasaros laikotarpiu kilo iki 130 km/h, žiemą – iki 110 km/h. Pašnekovas tikina, kad tai buvo galima padaryti tik tada, kai buvo įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kuri padėtų užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo kelyje.
Pradėjo antrąjį rekonstrukcijos etapą
M. Švaikauskas sako, kad ruožo Vilnius–Kaunas rekonstrukcija jau baigta. Jos metu buvo įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai bei perėjos skirtingame lygyje, sumontuotos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, įrengtas apšvietimas.
„Užbaigti ir Gariūnų, Dėdeliškių, Skirmantiškių, Jakštonių, Strošiūnų požeminiai pėsčiųjų praėjimai bei rekonstruota Kaišiadorių skirtingo lygio sankryža. Antruoju rekonstrukcijos etapu bus iš esmės rekonstruotas ir išplatintas Kleboniškio tiltas. Tai leis atskirti tranzitinį eismą nuo vietinio ir taip užtikrinti jo saugą. Galiausiai, vidurinis tiltas bus skirtas tik tranzitiniam eismui, o kol rekonstrukcija vyks, eismas Klaipėdos kryptimi bus nukreiptas per naująjį, šiaurinį tiltą“, – aiškina jis.
Prie bendros magistralės rekonstrukcijos ženkliai prisideda ir Europos Sąjungos (ES) investicijos – 2014– 2020 m. finansavimo laikotarpiu tam skirta jau 29,9 mln. eurų. 2,6 mln. eurų ES lėšų taip pat buvo skirta Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijai.
Tiltai ties Kaunu per Nerį, esantys magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 99,03 iki 100,47 kilometro, yra intensyviausi Lietuvoje. Skaičiuojama, kad tam tikromis dienomis šiuo kelio ruožu važiuoja iki 78 tūkst. automobilių.
„Tiltų remontas ir statyba yra viso Islandijos plento projekto dalis. Sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys milijonus dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamų valandų “, – teigia pašnekovas.
Šiuo metu tiltų rekonstrukcija jau yra prasidėjusi – nugriautas senasis tiltas per Nerį, įrengtas jungiamasis kelias, leidžiantis išvažiuoti į Jonavos gatvę, sparčiai vyksta tilto per Nerį krantinių ir tarpinių atramų, viaduko per Jonavos gatvę atramų ir paviršinių nuotekų tinklų įrengimo darbai bei rekonstruojami žinybiniai tinklai.
Tvarkys ir kitus kelius
Anot M. Švaikausko, artimiausiu metu bus siekiama galutinai užbaigti tiltų rekonstrukcijos darbus – planuojama, kad netrukus atsiras jungiamasis kelias, pėsčiųjų ir dviračių takas, jo apšvietimas bei triukšmo užtvara kairėje A1 magistralės pusėje ties Šilainiais.
„Kuomet rekonstrukcija bus užbaigta, atsiras du tiltai. Vienu iš jų vyks eismas Vilnius-Klaipėda kryptimi, o kitu vyks Klaipėda–Vilnius kryptimi. Vairuotojai taip pat galės naudotis viaduku per Jonavos gatvę – tai reiškia, kad atsiras du viadukai, o eismas vyks tokiu pačiu principu, Vilnius–Klaipėda ir Klaipėda–Vilnius kryptimis“, – dalinasi jis.
Pašnekovas pamini, kad šie darbai turėtų būti užbaigti iki 2024 metų spalio mėnesio.
„Pabaigus rekonstrukciją, toliau bus tvarkomi kiti magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožai, atliekant paprastąjį remontą. Kelio tvarkymo darbai bus atliekami pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintas prioritetines eiles. Ateityje numatomi darbai ne tik šioje magistralėje, tačiau ir kelyje Vilnius–Panevėžys“, – sako M. Švaikauskas.