Lietuva tapo antrąja šalimi Europoje po Nyderlandų, atvėrusia kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Nors vairuotojas prie vairo vis dar išlieka būtinas, šis sprendimas žymi svarbų žingsnį autonominio transporto link. Vis dėlto visuomenė į pokyčius kol kas žiūri atsargiai – „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė šalies gyventojų nesijaustų saugiai važiuodami automobiliu be vairuotojo.
Visuomenės pasitikėjimas auga lėčiau nei technologijos
Atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, autonominiame automobilyje be vairuotojo visiškai saugiai jaustųsi tik 11 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. respondentų teigė, kad jaustųsi saugiai tik iš dalies, o 45 proc. pripažino tokia technologija nepasitikintys.
Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad gyventojų požiūris nėra galutinai susiformavęs ir gali keistis atsirandant daugiau informacijos apie autonominio transporto naudą. Respondentams sužinojus, kad autonominiai automobiliai teoriškai galėtų sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių iki 80 proc., saugiai juose jaustųsi jau 31 proc. apklaustųjų, o nepasitikinčiųjų dalis sumažėtų beveik tris kartus – nuo 45 proc. iki 16 proc.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, autonominio transporto plėtrą lems ne tik technologijų pažanga, bet ir visuomenės pasirengimas keisti nusistovėjusius įpročius.
„Technologijų pažanga nebūtinai reiškia, kad joms tokiu pat tempu pasirengusi ir visuomenė. Žmonėms reikia laiko priprasti prie naujų sprendimų ir pradėti jais pasitikėti. Tai jau matėme su pavežėjimo platformomis – prieš penkiolika metų daugeliui atrodė neįprasta sėsti į nepažįstamo žmogaus automobilį, o šiandien tai yra kasdienis pasirinkimas. Tikėtina, kad panašiai keisis ir požiūris į autonominį transportą“, – sako V. Gurskas.
Vien technologijų pažangos nepakaks
Nors Lietuva neseniai tapo antrąja Europos šalimi po Nyderlandų, atvėrusia kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai, tai dar nereiškia, kad šalis yra pasirengusi visiškai autonominiam transportui. Pasak V. Gursko, didžiausi iššūkiai prasidės tuomet, kai automobilyje apskritai nebeliks vairuotojo.
„Pirmajam žingsniui esame pasirengę, tačiau visai kelionei – dar ne. Šiuo metu neturime teisinės bazės, kuri aiškiai reglamentuotų atsakomybę, draudimą ar eismo taisykles situacijose, kai automobilyje nebelieka vairuotojo“, – sako ekspertas.
Anot jo, būtent aiškus reguliavimas taps vienu svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklausys visuomenės pasitikėjimas naujomis technologijomis.
Tikroji autonominio transporto revoliucija dar priešakyje
V. Gurskas taip pat ragina nepainioti pažangių vairuotojo pagalbos sistemų su visiškai autonominiu transportu.
„Šiandien kalbame apie technologiją, kurioje vairuotojas vis dar išlieka atsakingas už automobilio valdymą. Visiškai autonominis transportas, kai žmogaus prie vairo apskritai nebereikės, platesniu mastu paplis ne anksčiau kaip po 20–30 metų“, – sako jis.
Anot eksperto, tarptautinės prognozės rodo, kad pokyčiai vyks palaipsniui – iki 2035 metų tik apie 4 proc. naujų lengvųjų automobilių turės pilno autonominio vairavimo galimybes.
„Dažnai įsivaizduojame, kad vieną dieną tiesiog visi persėsime į automobilius be vairuotojų, tačiau realybėje pokytis bus kur kas nuoseklesnis. Tikėtina, kad pirmiausia autonominis transportas sparčiau įsitvirtins sunkiojo transporto segmente, kur darbo jėgos kaštai sudaro reikšmingą išlaidų dalį.
Prognozuojama, kad iki 2035 metų maždaug ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje jau bus autonominiai, o tik vėliau ši technologija masiškiau persikels į asmeninių automobilių rinką“, – teigia ekspertas.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. balandį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
