Ar automobilių sportas tėra gamintojų rinkodaros placdarmas, ar vis dėlto lenktynių trasose išgryninami sėkmingiausi išradimai, kuriuos vėliau inžinieriai pritaiko masinėse transporto priemonėse? Specialistai vienbalsiai sutinka dėl antrojo teiginio, nors nenurašo ir pirmojo svarbos.
Galiausiai dalies automobilių gamintojų vardų tiesiog neįmanoma atsieti nuo sporto, nes juos istoriškai jungia tvirta bambagyslė. Štai, pavyzdžiui, ypač prabangių ir sportinių modelių gamintojas „Aston Martin“ dalyvauja tiek automobilių sporto karaliene tituluojamoje „Formulėje 1“, tiek ir Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) ilgų nuotolių lenktynių pasaulio čempionate (WEC). 2022-aisiais jis tapo WEC nugalėtoju.
Tokia Didžiosios Britanijos gamintojo veikla turbūt nestebina nė vieno šia sritimi besidominčio žmogaus, nes kažin ar įmanoma atsieti kultinių sportiškų modelių prekių ženklo vardą nuo veiklos, kuriai būtini galingi ir dinamiški automobiliai. Tačiau ką gamintojai šiandien gauna iš automobilių sporto?
Nėra atsitiktinumas
Automobilių žurnalistas ir fotografas Justas Lengvinas sako, kad rinkodaros naudos, gaunamos dalyvaujat prestižinėse varžybose, nuginčyti negalima. Jis prisimena, kad dėl to ir gimė legendinis posakis „win on sunday, sell on monday“ (liet. laimėk sekmadienį, parduok pirmadienį).
„Tačiau tai tikrai nėra pagrindinė sporto paskirtis – gamintojai sukiša beprotiškas sumas pinigų į sportinių automobilių kūrimą ir, nors dažnai galima išgirsti, jog „sportinis automobilis neturi nieko bendra su važiuojančiu gatvėmis“, sporte dažnai išbandomos naujos technologijos, vieni ar kiti sprendimai, agregatai. Visa tai vėliau atsiranda ir viešaisiais keliais važinėjančiuose modeliuose“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, pavyzdžiui, „Hyundai N“ ar „BMW M“ modeliai pasižymi puikiomis valdymo savybėmis bei charakteringu jausmu vairuojant, nes abu šie gamintojai turi stiprius automobilių sporto padalinius.
„Tai tikrai nėra atsitiktinumas“, – nedvejoja J. Lengvinas.
Kitas pavyzdys – jau minėtas „Aston Martin“, kurio modelis „Vantage“ karaliauja kone visose prestižinėse ilgojo nuotolio lenktynėse. Juo lenktynininkai pastaruosius ketverius metus šluoja pergales visose klasėse: nuo GT iki GT4.
„Vantage GT“ lenktyninis bolidas iš tiesų turi daug bendra su gatvėse regimu modeliu. Pavyzdžiui, abu automobiliai turi tokį pat aliuminio korpusą ir specialiai lenktynėms ruoštą keturių litrų darbinio tūrio V8 variklį su dviem turbinomis.
Atgalinis ryšys
Tiek gamyklose sukurti geriausi inžinerijos produktai, tiek atgalinis lenktynių komandų ryšys leidžia nušauti du zuikius: skinti pergales trasose ir tobulinti gamyklinius automobilius, į juos diegiant pasiteisinusias naujoves.
„Diskiniai stabdžiai, greitos automatinės pavarų dėžės, lengvos medžiagos, nemažai saugumo elementų – visai tai atėjo iš automobilių sporto“, – istorinius momentus vardija laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis.
„Anksčiau lenktynės buvo tarsi naujų idėjų ir naujų inžinerinių sprendimų bandymo poligonas. Ten buvo išmėginamos įvairaus tipo važiuoklės, variklių technologijos. Nemaža dalimi šiandieniai automobiliai tokie greiti, ekonomiški, vikrūs, komfortiški ir saugūs yra dėl to, kad kažkas, norėdamas aplenkti varžovą, kažkada ieškojo būdų, kaip pagerinti savo lenktyninį bolidą“, – paaiškina specialistas.
Anot pašnekovo, šių dienų automobilių sportas – kiek kitoks. Anksčiau techninis reglamentas buvo gana laisvas, o dabar automobilių sportas tapo itin konkurencingas, todėl Tarptautinė automobilių federacija (FIA) kaip įmanydama stengiasi sudaryti lygiavertes sąlygas visiems sportininkams, stipriai griežtindama technikos reikalavimus.
„Tai gerai žiūrovams, nes lenktynės gražesnės, bet blogiau automobilių gamintojams, nes surištos inžinierių rankos. Bet jie vis vien taisyklėse randa skylių ir bando sukurti ką nors nauja“, – paaiškina žurnalistas.
Tinkami adaptuoti sprendimai leidžia gamintojams ne tik tobulinti kasdienius modelius, bet ir toliau sėkmingai varžytis sporte. Štai pernai pasaulio čempionate triumfavęs „Aston Martin“ nemažina apsukų ir šiemet prasidėjusiame naujajame sezone: jo automobiliai sausio pabaigoje jau nugalėjo legendinėse 24 val. lenktynėse Deitonos trasoje JAV. Pirmą kartą nuo pat debiuto 1964-aisiais britų gamintojui pavyko šioje trasoje užimti tiek pirmąją, tiek ir antrąją vietas sportiniu „Vantage“ automobiliu.
Kartu su pramonės tendencijomis
E.Babelis pastebi, kad automobilių sportas stengiasi judėti kartu su pramonės tendencijomis. Tiek „Formulėje-1“, tiek pasaulio ralio čempionate (WRC) atsiranda hibridinių automobilių. Daugėja elektrifikacijos technologijų, nes ieškoma, kaip sumažinti poveikį aplinkai nesumažinant greičio.
„Tai iš dalies yra terpė gamintojams išbandyti kai ką nauja. Nemažai markių dalyvauja „Formulės-E“ varžybose, nes ten gauna progą pasimokyti dirbti su elektros pavara. Ir šiaip gamintojui naudinga turėti savo lenktynių padalinį – jis gali pasitarnauti kuriant kasdienius automobilius“, – dėsto pašnekovas.
Žurnalisto teigimu, didžiausia nauda čia apčiuopiama dėl to, kad naujos detalės ar technologijos sukūrimas ir išbandymas didiesiems gamintojams kainuoja sunkiai suvokiamas sumas pinigų ir užtrunka itin daug laiko. O gamykliniai lenktynių padaliniai aprūpinti visa geriausia automobilių gamybos įranga, tačiau jie dirba vos su keliais vienetais.
„Tai reiškia, kad jie gali greitai kaitalioti automobilio mazgus, kurti, išbandyti naujas technologijas. Nepasisekė vienose lenktynėse, nes kažkas sugedo? Tą kažką išimame, ištekiname ar iš anglies pluošto „iškepame“ naują, kitokią detalę ir bandome iš naujo. Jie turi sąlygas greitai gaminti naujus komponentus, kurti technologijas ir tuojau pat jas išbandyti sunkiausiomis aplinkybėmis. Dėl to automobilių sporto komandos greičiausiai pamato, kas kaip dėvisi ir kodėl lūžta“, – apibendrina E. Babelis.