Kiek daugiau nei savaitė beliko iki spalio 7-osios, kai Kaune, Rotušės aikštėje, bus duotas startas tradiciniam raliui „Kauno ruduo 2023“. Šiemet jis neeilinis – jubiliejinis, 50-asis, 1974 m. prasidėjusioje ir net sunkiausiais krizės metais nenutrūkusioje šių ralių epopėjoje. Todėl nenuostabu, kad sustabdžius registraciją paaiškėjo, jog išbandyti jubiliejinio ralio trasas pareiškė norą per 190 ekipažų. Taip pagerintas iki šiol, regis, nepajudinamu atrodęs ne tik „Kauno rudens“, bet ir visų Lietuvoje surengtų ralių masiškumo rekordas, kai prieš dešimtmetį, 2013 m. rugpjūčio 24-25 dienomis vykusiame 40-ajame „Kauno rudens“ ralyje varžėsi 147 ekipažai. Tai buvo ne tik Lietuvos automobilių ralio čempionato VI-tojo, bet ir Lenkijos LOTOS automobilių ralio čempionato (RSMP) V-tojo etapų lenktynės bei Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) taurės varžybos, kuriose dalyvavo ir Lenkijos analogiškos organizacijos sportininkai bei automobilių sporto veteranai.
Pusę amžiaus besitęsianti „Kauno rudens“ ralių legenda
Nors nuo pirmojo, 1974 m. vykusio „Kauno rudens” ralio, kuriame varžėsi 43 ekipažai, prabėgo lygiai pusė amžiaus, tačiau ir šiandien dar yra liudininkų, menančių jo laimėtojų, su VAZ 2103 automobiliu važiavusių Romo ir Antaninos Jakučionių, džiaugsmą ir linkėjimus šioms lenktynėms gyvuoti dar šimtą metų. „Kauno rudens“ ralių trasomis įvairiais metais varžėsi visų trijų Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Rumunijos, JAV, Graikijos, Kanados, Izraelio, Gruzijos, Armėnijos, Uzbekijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių geriausieji ralio meistrai. Daugiau nei pusė „Kauno rudens“ ralių turėjo šalies čempionato statusą, o šios varžybos dažniausia sutapdavo su pirmenybių paskutiniųjų etapų lenktynėmis, kuriose spręsdavosi sezono nugalėtojų ir prizininkų likimas. Todėl nereikia stebėtis, jog jose virė nenusakomos aistros, tapti kurių liudininkais būdavo didžiausia garbė tūkstančiams žiūrovų. „Kauno rudens” ralių prestižą liudija ir tas faktas, jog jam pirmajam iš visų šalyje rengiamų automobilių ralių 1981 m. buvo suteiktas tarptautinio ralio statusas. Rengdamas jų viziją, o vėliau ir pačius „Kauno rudens” ralius, ženklų puslapį į Lietuvos automobilių sporto istoriją įrašė Kauno automobilininkų klubas, vadovaujamas praeityje garsaus lenktynininko, sporto meistro Vidmanto Čiutelės ir klubo direktoriaus Eduardo Jako. „Kauno ruduo“ atsirado ne tuščioje vietoje. Dar iki jo su bendraminčiais bandėme organizuoti „Kauno pavasario“ ralius, tačiau į pavasarinę dirvą mesta sėkla kažkodėl nesudygo, o štai rudenį ji ne tik išleido gyvybingus daigus, bet ir subujojo“, – vaizdingai apie dabar penkiasdešimtmetį švenčiančio ralio ištakas prieš gerą dešimtmetį pasakojo Vidmantas, nemažai prisidėjęs rengiant ir anksčiau buvusius populiarius ralius „Kaunas“, „Pergalė“, „Banga“ ir kitus. Vėliau kartu su Kauno automobilininkų klubu šiuos ralius organizavo Lietuvos automobilių ir Lietuvos „Porsche“ klubai, kol iš jų rengėjo estafetės neperėmė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), daug prisidėjusi, kad pageltusiais lapais nuklotomis šio ralio trasomis ir toliau riedėtų sportininkų automobiliai. „Kauno rudens” raliai po ankstyvos Kastyčio ir Arvydo Girdauskų mirties nuo 1995 m. skiriami šių neeilinių Lietuvos automobilių sporto istorijoje asmenybių, pasiekusių išties įspūdingų laimėjimų ne tik „Tour d‘ Europe“ ar didžiajame ralio Londonas–Meksikas maratone, atminimui. Simboliška, kad didžiumos „Kauno rudens“ ralių ir dabar nepraleidžia buvę Kastyčio bei Arvydo kolegos ir varžovai, automobilių sporto legendų atminimą pagerbiantys ne tik jų amžino poilsio vietoje, bet ralio trasose. Daugelis jų dabar išsibarstę po platųjį pasaulį, tačiau „Kauno rudens“ raliai nesudaro kliūčių jiems atvykti nei iš Graikijos ar Izraelio, nei iš Didžiosios Britanijos ir net Jungtinių Amerikos Valstijų.
Lenktyniaus dviejose trasose
Jubiliejiniame, 50-ajame „Kauno rudens“ ralyje atskirose trasose varžysis ne tik bendrosios įskaitos dalyviai, kovosiantys dėl svarbiausiojo varžybų trofėjaus – Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimo taurės, bet ir Lietuvos mini ralio čempionato paskutiniojo, šeštojo etapo sportininkai, po šių varžybų pasidalinsiantys pirmenybių nugalėtojų ir prizininkų laurus. Be to atskirose ralio įskaitose, kaip jau įprasta, varžysis žmonės su negalia ir istorinių (retro) automobilių vairuotojai, kurių į Rotušės aikštę susirinks per dvi dešimtis. Lenktynių trasos drieksis Kauno miesto ir rajono teritorijomis. Tarptautinio ralio „Kauno ruduo 2023“, skirto nusipelniusiems sporto meistrams K. ir A. Girdauskams atminti, bendrosios įskaitos dalyviams teks įveikti 87,04 km ilgio trasą su 8 greičio ruožais ir specialiomis sportinėmis rungtimis, iš kurių 4 bus važiuojamos po du kartus. Itin didelį susidomėjimą kelia varžybos dėl buvusių kolegų ir varžovų ne tik ralio trasose – vieno iš šių ralių organizatoriaus V. Čiutelės, ilgamečių LASF vadovų Sigito Alesiaus ir Anatolijaus Jankūno, buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojo, prodekano, docento, LASF garbės teisėjo Evaldo Čerškaus ir kitų – atminimo taurių. Varžybų atidarymo ceremonija rengiama Rotušės aikštėje šeštadienį, spalio 7 d. 10.40 val., o 11 val. bus duotas startas pirmajam ekipažui. Garbę pradėti jubiliejinį, 50-ąjį „Kauno rudens“ ralį, jo organizatoriai patikėjo dviejų paskutiniųjų tokių lenktynių nugalėtojams, vienam tituluočiausių šalies automobilių ralio meistrų Eugenijui Tumalevičiui ir iš JAV atvyksiančiam Aleksandrui Chaimskiui. 18 val. numatyta apdovanojimų ceremonija. Lietuvos mini ralio čempionato VI etapo lenktynėse dalyvausiančių sportininkų laukia 130,92 km. ilgio trasa, iš kurios 29,24 km sudaro 9 greičio ruožai. 7 iš jų driekiasi žvyro danga ir tik 2 – asfalto (procentine išraiška atitinkamai 84 ir 16 %). Pirmasis mini ralio čempionato dalyvių ekipažas iš Kauno Rotušės aikštės pajudės spalio 7 d. 12 val., o finišuos apie 18.50 val. Čempionato pabaigtuvių nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonija numatyta 21 val.
Nuotr. organizatorių