Biurokratijos spąstai „Volkswagen“ koncerne: revoliucinė SSP platforma atidedama mažiausiai iki 2029 metų

Vokiečių automobilių pramonės milžinas vėl klimpsta elektronikos ir programinės įrangos labirintuose, o pirmasis naujos kartos modelis „Audi A4 e-tron“ rinkoje pasirodys gerokai vėliau nei pagrindiniai konkurentai.

Svarbiausi faktai ir techniniai duomenys:

• Architektūra: Naujos kartos modulinė elektromobilių platforma SSP (angl. Scalable Systems Platform), kurios kūrimas prasidėjo dar 2021 m.

• Nauji terminai: Pirmasis serijinis modelis („Audi A4 e-tron“) geriausiu atveju debiutuos tik 2029 m. pirmoje pusėje, nors pradiniai planai numatė startą 2024 m., vėliau – 2028 m.

• Bendradarbiavimas su „Rivian“: Bendra įmonė „Rivian and VW Group Technologies LLC“, į kurią vokiečiai investavo beveik 6 mlrd. JAV dolerių, susiduria su korporatyvinės kultūros skirtumais ir varginančiu laiko juostų nesuderinamumu.

• Architektūros pokyčiai: Vietoj anksčiau planuotų 8 platformos atmainų liko 4. Baziniams modeliams bus diegiama 400V elektros sistema, aukštesnės klasės – 800V. Taip pat įtraukta galimybė montuoti vidaus degimo variklį kaip nuvažiuojamo atstumo ilgintuvą (angl. Range Extender, EREV).

• Konkurencinė aplinka: Kol SSP startas atidedamas, tiesioginiai varžovai („Mercedes-Benz C-Class electric“ bei naujos kartos „BMW i3“) jau užkariauja rinką.

• Grupės pertvarka: Rugsėjį pristatytas antikrizinis planas numato gamyklų uždarymą ar pertvarkymą Vokietijoje, didelius etatų mažinimus, o „Seat“ markė iki 2029 m. apskritai nutrauks automobilių gamybą.

Nesibaigiančios atidėliojimo pinklės

„Volkswagen“ koncerno ambicijos tapti neginčijamu elektromobilumo technologijų lyderiu patiria dar vieną skaudų smūgį. Vokietijos verslo leidinio „Handelsblatt“ duomenimis, naujosios visam koncernui skirtos modulinės platformos SSP (angl. Scalable Systems Platform) kūrimo procesas atsidūrė aklavietėje. Pirmasis šią platformą turintis gauti serijinis modelis – elektrinis sedanas „Audi A4 e-tron“ – rinkoje pasirodys anksčiausiai 2029 metų pirmoje pusėje, ir net ši data nėra galutinė.

Projektas, pradėtas dar 2021 metais, turėjo tapti techniniu proveržiu ir užtikrinti milžinišką kaštų optimizavimą per unifikaciją. Iš pradžių platforma turėjo debiutuoti 2024 metais su flagmanu „Project Trinity“, tačiau šis modelis buvo nustumtas į tolimą ateitį. Vėliau pirmuoju bandomuoju triušiu paskirtas „Audi A4 e-tron“, kurio debiutas buvo planuotas 2028 m., tačiau dabar ir šis terminas nukeliamas dar bent metams.

Šis vėlavimas yra itin pavojingas rinkos požiūriu: pagrindiniai bavarų ir Štutgarto konkurentai – elektrinis „Mercedes-Benz C-Class“ bei naujasis „BMW i3“ – į šį segmentą žengia gerokai anksčiau, palikdami „Audi“ ir visą „Volkswagen“ grupę besivejančiųjų vaidmenyje.

Bendradarbiavimo su „Rivian“ realybė ir laiko juostų spąstai

Pagrindine technine kliūtimi išlieka SSP elektroninė ir programinė architektūra. Po to, kai vidinis koncerno IT padalinys „Cariad“ patyrė fiasko kurdamas operacinę sistemą, Vokietijos vadovybė pasitelkė partnerį iš už Atlanto – JAV elektrinių pikapų gamintoją „Rivian“. Sukūrus bendrą įmonę „Rivian and VW Group Technologies LLC“ ir įliejus beveik 6 milijardus JAV dolerių, tikėtasi radikaliai paspartinti darbus.

Visgi realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė. Prie pažangos stabdymo prisidėjo didžiulis korporatyvinių kultūrų skirtumas tarp lankstaus Silicio slėnio startuolio ir hierarchija persmelkto Vokietijos pramonės giganto. Darbą paralyžiuoja ir elementari 9 valandų laiko juostų praraja: kai Vokietijoje inžinieriai baigia darbo dieną, Kalifornijoje biurai tik pradeda darbą. Bandant derinti procesus buvo įkurtos tarpinės koordinavimo grupės, kurios problemos neišsprendė, o tik sukūrė papildomą biurokratinį susirašinėjimo ir suderinimų aparatą.

Gamybos suderinamumą apsunkina ir pačių koncerno markių skirtumai. Tą pačią SSP platformą inžinieriams tenka pritaikyti tiek masiniam kompaktiniam B segmento hečbekui, tiek prabangiam „Bentley“ visureigiui, o visi šie reikalavimai privalo būti suderinti su programine įranga už vandenyno.

Vidiniai konfliktai ir techniniai kompromisai

Reaguodama į chaosą, „Volkswagen“ vadovybė ketina steigti dar vieną pareigybę – grupės techninio direktoriaus postą, kuris turėtų asmeniškai spręsti konfliktus tarp skirtingų padalinių. Vienu pagrindinių kandidatų įvardijamas „Audi“ vadovas Gernotas Döllneris.

Pastarasis aktyviai siekia, kad SSP modeliuose būtų įdiegta 48 voltų (48V) žemos įtampos borto elektros sistema vietoje dešimtmečius standartu buvusios 12V sistemos. Nors 48V architektūra leistų naudoti plonesnius kabelius, sumažinti svorį ir integruoti itin galingus autonominio vairavimo procesorius, toks staigus pokytis reikalauja iš esmės perdaryti tiekimo grandines ir gamybos linijas, o tai reikalauja papildomų šimtų milijonų eurų bei laiko.

Dėl nuolatinių kompromisų pati SSP platforma patiria metamorfozes:

• Vietoj anksčiau anonsuotų 8 skirtingų platformos modifikacijų nuspręsta apsiriboti 4 variantais.

• Pigesniems modeliams bus naudojama pigesnė 400 voltų jėgainės architektūra, o 800 voltų greitojo įkrovimo sistema bus rezervuota tik brangesnėms versijoms.

• Atsižvelgiant į lėtėjantį elektromobilių paklausos augimą, inžinieriams teko skubiai perprojektuoti platformą, numatant galimybę montuoti vidaus degimo variklius, veikiančius kaip elektros generatoriai (angl. Range Extender).

Šie technologiniai sunkumai gula ant bendros „Volkswagen“ krizės fono. Rugsėjo mėnesį paskelbtas antikrizinis planas numato griežtą išlaidų karpymą, galimą gamyklų Vokietijoje uždarymą bei dešimčių tūkstančių darbo vietų naikinimą. Tuo tarpu „Seat“ markei platformos atidėliojimas nebėra aktualus – ispanų prekės ženklas automobilių gamybą galutinai nutrauks 2029 metais.